Žuvų tyrimai

APIE KURŠIŲ MARIŲ ŽUVŲ  TYRIMUS, SAVIKONTROLĘ, REZULTATUS

        ŽĮA “Lampetra” vykdo   2018-2020 m. Gamybos ir prekybos planą, kuriame numatė vykdyti    žvejybos produktų pateikimo rinkai sąlygų gerinimą.  Asociacijos  tikslas –  pagal galimybes ir poreikį atlikti pagrindinių žuvų rūšių cheminius tyrimus ir/ arba histologinius ir/ arba mikrobiologinius siekiant užtikrinti maisto  saugą.

           Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems žvejams aktualios yra Vandens būklės stebėjimo sritis (toliau – VBSS) ir Gyvosios gamtos būklės stebėjimo sritis (toliau – GGBSS), t.y. stebint vandens būklę sistemingai turėtų būti nustatinėjama pavojingų medžiagų koncentracija viename iš vandens aplinką sudarančių komponentų – biotoje, t. y. žuvyse.

VANDENS BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS

2013 m. rugpjūčio 12 d. ES direktyvoje Nr. 2013/39/ES, kurioje atnaujinamas sąrašas dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje nurodoma, kad iš ES vandens būklei pavojingų 45 medžiagų sąrašo, biotoje (žuvyse) turėtų būti sistemingai nustatinėjamos 11 pavojingų medžiagų.

 

GYVOSIOS GAMTOS (ŽUVŲ LIGŲ) BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS

Vandens gyvūnų (žuvų) ligų paplitimas ir būklė turėtų būti stebima atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus.

        Pagal LR Žuvininkystės įstatymo 7 skirsnio 22 straipsnio 3 d. ,,Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms – atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo ir profilaktikos darbus.“

 

ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ SVEIKATOS STANDARTAI

     Žvejybos įmonės, atsižvelgdamos į produkto pobūdį arba rūšis, turi užtikrinti, kad į rinką maistui pateikiami žuvininkystės produktai atitiktų ne tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 priimtus mikrobiologinius rodiklius, bet ir šiame skyriuje nustatytus standartus: juslines žuvininkystės  produktų savybes, užtikrinti, kad nebūtų viršijamos histamino ribos, bendras lakiojo azoto kiekis, nekiltų abejonių, kad žuvininkystės produktai  užkrėsti parazitais, t.y. nebūtų jokių matomų parazitų.

 

2006 m. gruodžio 19 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1881/2006 nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas. Metalai. (Švinas ,kadmis, gyvsidabris)

2014 metais Asociacija „Lampetra“   savikontrolės tikslais ištyrė karšio, starko, stintos, kuojos, sužvejotų Kuršių mariose, žuvų  mėginius, kuriuose nustatyta, kad švino, kadmio, gyvsidabrio koncentracija mg/kg  neviršijo leistinos normos.

Jungtinė maisto kodekso komisija siūlo tikrinti septynių elementų − gyvsidabrio (Hg), kadmio (Cd), švino (Pb), arseno (As), vario (Cu),cinko (Zn), geležies (Fe), alavo (Sn) − koncentraciją, o kitų − stibio (Sb), nikelio (Ni), chromo (Cr), aliuminio (Al),fluoro (F), jodo (J) − pageidauja, kad būtų tikrinama.

2018 metais Asociacija ištyrė cinko ir geležies mg/kg koncentracijas karšio ir starko žuvų mėginiuose. Karšyje rasta cinko 4,4 mg/kg, geležies 6,0 mg/kg. Starko mėginyje rasta cinko 3,1 mg/kg, geležies 7,2 mg/kg. Leistinų šių sunkiųjų metalų koncentracijos normų  reglamente nėra pateikiama. Didžiausia leidžiama koncentracija dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma   laisvėje sužvejotų gėlavandenių žuvų raumenų mėsoje, kuri yra nustatyta 6,5 pg/ g drėgno produkto svorio.

 

Europos Komisija, atsižvelgdama į naujausias Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijas, nustatė griežtesnę dioksino ir dioksino tipo PCB kontrolę maisto produktuose  

2016 m. gegužės 2 d. Komisijos Rekomendacija (ES) 2016/688 dioksinų ir PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose stebėsenos ir valdymo.

Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai aptinkami gamtoje. PCB - polichlorinti bifenilai - 209 skirtingi giminingieji junginiai, pagal toksines savybes suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei priskiriama 12 junginių, kurių savybės panašios į dioksinų, todėl jie vadinami „dioksinų tipo PCB", kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo. Dioksinai - grupė tarpusavyje susijusių, patvarių cheminių junginių, 17 dioksinų junginių yra toksiški.
Polichlorintų bifenilų ir dioksinų poveikis vartotojui ypač svarbus.Yra trys polichlorintų bifenilų patekimo į žmogaus organizmą keliai: per maistą, įkvepiant ir per odą. Per maistą yra pagrindinis patekimo kelias, ypač valgant PCB užkrėstas žuvis. PCB pasižymi ilgalaikiu neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai, apimančiu nervų sistemos, širdies veiklos, imuninės sistemos, raumenų bei skrandžio darbo sutrikimus. PCB poveikis siejamas su svorio mažėjimu, pykinimu, vėmimu, gelta, pilvo bei galvos skaudėjimu, galvos svaigimu ir edema. Pastebėta, kad asmenys, kurių organizme nustatytas padidintas  PCB kiekis, serga kepenų ciroze.

Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal parengtą programą ir planus kasmet atlieka Baltijos jūroje sugautų žuvų, skirtų vartoti žmonėms, tyrimus dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB. Tyrimų duomenys teikiami Europos Komisijai, Europos maisto saugos tarnybai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

2016 m. pagal stebėsenos planą ištirta 16 mėginių dėl dioksinų ir PCB: 4 mėginiai – strimelių (Clupea harengus membras), 2 mėginiai – šprotų (Sprattus sprattus), 3 mėginiai – Baltijos menkių (Gadus morhua callarias), 3 mėginiai – Baltijos upinių plekšnių (Platichthys flesus trachurus), 1 mėginys – paprastojo europinio ešerio (Perca fluviatilis), 1 mėginys – paprastojo karšio (Abramis brama) sugauto Kuršių mariose,  1 mėginys – paprastojo sterko (Sander lucioperca) sugauto Kuršių mariose, 1 mėginys – paprastojo žiobrio (Vimba vimba) sugauto Kuršių mariose, kurių tyrimų rezultatai atitiko šių teršalų DLK.

2011 metais Lietuvos vartotojų institutas skelbė, kad atliktas laboratorinis tyrimas, paprastojoje lašišoje, nustatyta dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma (13,31 pg/g) viršijo didžiausią leistiną kiekį. Dioksinai ir dioksinų tipo PCB per visą stebėsenos laikotarpį Lietuvoje (nuo 1998 m.) viršijo didžiausius leistinus kiekius dešimtyje jūrinių žuvų mėginių. Šis atvejis yra antras, kai lašišoje nustatyta padidinta dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma. Tyrimai parodė, kad dažniausiai teršalai nustatomi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse.

 

Rengiant straipsnį naudotasi šaltiniais: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos vartotojų instituto skelbiama informacija (internetinėse svetainėse).

Žuvų tyrimų užsakovas ir šio straipsnio rengėjas Žuvininkystės įmonių asociacija "Lampetra", 2018-12-07.