_____________________________________ _____________________
Sertifikuotų produktų ir lankomų objektų Pamaryje interaktyvus žemėlapis
__________________________________ ___________________________________ ____________________________ ___________________
___________________ ________________ _____________________ ________________________ ___________
"Ar norite išmokti virti tikrą žuvienę? Jei taip, tuomet turėtumėte suklusti. Receptu dalinasi Karolis Tamulis, kuris metė darbą sostinėje dėl svajonės būti žveju. Jaunas vyras ne tik nugludino bene pagrindinio žvejų patiekalo gaminimo subtilybes, bet ir, žinoma, perprato žvejybos ypatybes. Pasižiūrėkite ir paklausykite!"
____________ ________________________ ______________________________________
KVIEČIAME Į 2020 M. ŽUVIENĖS VIRIMO ČEMPIONATĄ
Labai Jūsų lauksime š.m. rugsėjo 5 d., Rusnėje. Pradžia 12,00 val.
https://www.facebook.com/photo?fbid=1232374543792962&set=a.318155578548201
https://vmvt.lt/naujienos/laboratoriniai-tyrimai-kursiu-mariu-zuvu-tarsos-nepatvirtino
Laboratoriniai tyrimai Kuršių marių žuvų taršos nepatvirtino
2020 m. sausio 24 d.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad siekiant įvertinti galimą teršalų poveikį žuvininkystės produktų saugai, sausio mėnesį buvo atrinkti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandenų žuvų mėginiai.
Laboratoriniams tyrimams atlikti buvo paimti sterkų, karšių, kuojų, žiobrių ir strimelių mėginiai. Visi mėginiai pristatyti į akredituotą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją sunkiųjų metalų (švino, kadmio, gyvsidabrio), taip pat dioksinų, polichlorintų bifenilų (PCB) ir organinių chloro pesticidų ištyrimui.
Sausio 24 d. gautais laboratorinių tyrimų duomenimis, nė viename iš tirtų mėginių nenustatyta didžiausią leistiną koncentraciją viršijančių teršalų likučių.
VMVT informuoja, kad Baltijos jūroje bei Kuršių mariose sugautų žuvų, skirtų vartoti žmonėms, tyrimus VMVT inspektoriai atlieka kasmet. Tiriami tokie aplinkos teršalai, kaip dioksinai ir PCB, organiniai chloro pesticidai, sunkieji metalai ir radionuklidai.
Atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendaciją, jau ketvirtus metus padidintas dėl dioksinų ir polichlorintų bifenilų tiriamų žuvų rūšių ir mėginių skaičius. Be to, be riebiųjų jūrinių žuvų (t. y. šprotų, strimelių ir lašišų), tiriamos ir kitos žuvys: Baltijos menkės, plekšnės, ešeriai, stintos, taip pat Kuršių mariose sugaunamos gėlavandenės žuvys.
Kaip rodo tyrimai, šių teršalų kiekiai pastaruosius trejus metus neviršijo nustatytų normų. Paskutinį kartą padidintas dioksinų kiekis buvo nustatytas 2015 metais 1 strimelių mėginyje.
Tyrimais nustatyta, kad dioksinu gali būti užterštos riebiosios Baltijos jūros žuvys (t. y. šprotai, strimelės ir lašišos), tačiau daugiausiai dioksinų ir polichlorintų bifenilų randama menkių kepenyse. Todėl, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą dėl nuolat nustatomos padidintos dioksinų ir PCB koncentracijos Baltijos jūroje sugaunamose Baltijos menkių (lot. Gadus morhua callarias) kepenyse, VMVT direktoriaus įsakymu uždrausta maisto tvarkymo subjektams tiekti žmonių maistui, gyvūnų (išskyrus kailinius žvėrelius) šėrimui šios rūšies žuvų kepenis. 2017 m. atlikti šių menkių kepenų tyrimai patvirtino, kad dioksinų kiekiai viršija nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją net du kartus, todėl draudimas toliau galioja.
Žuvų mėginiai yra atrenkami žvejybos laivuose, turinčiuose leidimus vykdyti verslinę žvejybą, jų iškrovimo metu ar prieš pirminį pardavimą.
________________________________________________________________________________________________________
Gairės po 2020 m. - parama žuvininkystės sektoriui 2021 - 2027 m. 
_____________ _______________
Norime pasididžiuoti ŽĮA "Lampetra" nariu Roku Radzvilavičiumi. Jis, per 2 mėn., savo rankomis pasistatė laivą "Jūratė" Šaunuolis 
