Produkcijos ženklinimas

Būtinybė imtis veiksmų.

Gyventojams, darbuotojams, gamintojams, platintojams ir aplinkai palankios maisto grandinės kūrimas

58.

pažymi, kad žemės ūkio sektorius palaiko ne tik ūkininkus, bet ir gamintojus ir tolesnes naudotojas įmones, užtikrina darbo vietų saugumą ir padeda kurti naujas darbo vietas, ir yra visos maisto pramonės pagrindas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimas yra paskata išlaikyti aktyvias kaimo vietoves; atkreipia dėmesį į tradicinių amatų svarbą regioninės ir vietos maisto gamybos sektoriuje ir didelę kultūrinę įvairovę, kurią duoda tokia gamyba; primena, kad su maisto gamyba susijusių amatų žinias taip pat reikėtų išlaikyti ir perduoti laikantis horizontaliųjų strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ nuostatų, pvz., geriau integruojant tokias žinias į dalyvavimu grindžiamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas;

59.

išreiškia nusivylimą tuo, kad strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nepakankamai svarbos teikiama žvejybos ir akvakultūros sektoriui ir joje stokojama užmojo, susijusio su šio sektoriaus indėliu ir potencialu; primygtinai ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, strategijose ar gairėse deramai atsižvelgti į specifinį žvejybos ir akvakultūros sektoriaus pobūdį; pabrėžia, kad norint pasiekti tvarumą užtikrinantį žuvų populiacijų dydį ir atkurti jūrų ir pakrančių ekosistemas reikia laikytis ekosisteminio požiūrio, pagal kurį dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas žvejybos ir akvakultūros sektorių naudai ir jų socialiniam, ekonominiam ir aplinkosauginiam tvarumui;

60.

pabrėžia, kad tvirtomis ir patikimomis žvejybos ir akvakultūros sektorių teisės aktų sistemomis, pagal kurias būtų nuosekliai taikomas atsargumo principas ir kurios būtų suderintos su atnaujintomis strateginėmis ES akvakultūros darnaus vystymosi gairėmis, turėtų būti suteiktas pagrindas darniai pasinaudoti sektoriuje kylančiomis galimybėmis, taip pat taikyti geresnės apsaugos ir gyvūnų sveikatos priemones, be kita ko, sumažinti naudojamą veterinarinių vaistų kiekį, įskaitant antibiotikus, atitinkamai padidinti žuvų populiacijas ir užtikrinti daugiau aiškumo dėl teritorijos panaudojimo ir licencijų visoms antropogeninės veiklos reikmėms, įskaitant akvakultūrą, taip suteikiant didesnį nuspėjamumą, reikalingą investicijoms, ir nemažinant aplinkosaugos teisės aktų veiksmingumo; pabrėžia skaidraus ir dalyvavimu grindžiamo mechanizmo, atitinkančio Direktyvą 2014/89/ES dėl jūrinių teritorijų planavimo, svarbą siekiant teisingai paskirstyti teritorijas visiems suinteresuotiesiems subjektams; pabrėžia, kad reikia visapusiškai paisyti saugomų jūrų teritorijų;

61.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti maisto saugą, skaidrumą vartotojams, sektoriui ir įvairioms administravimo institucijoms, kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir darnaus vystymosi tikslus, labai svarbūs geri atsekamumo mechanizmai, atitinkantys vartotojų poreikius ir teikiantys informaciją apie tai, kur, kada, kaip ir kokios žuvys buvo sugautos ar užaugintos, įskaitant kilmės ir gamybos būdo ženklinimą, taip pat aukštus visų ES rinkose parduodamų produktų darnumo ir gyvūnų gerovės standartus; šiuo tikslu pabrėžia kibernetiškai saugių technologijų svarbą plėtojant tikslias skaitmenines decentralizuotas atsekamumo sistemas; ragina laikytis koordinuoto požiūrio, kad būtų užtikrintas įvairių iniciatyvų šiuo klausimu derėjimas, įtraukiant visus vertės grandinės dalyvius; ragina imtis kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad visi į ES rinką patenkantys importuojami žvejybos produktai atitiktų tarptautiniu lygmeniu sutartus socialinius standartus, pvz., nustatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje ir ES įgyvendintus Tarybos direktyva (ES) 2017/159 (⁷⁰), ir siekiant neleisti, kad į ES rinką būtų tiekiami žvejybos produktai, sužvejoti laivais, nesilaikančiais minimalių socialinių standartų;

62.

primena BŽP tikslus užtikrinti tausų gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimą, atkurti ir išlaikyti žuvų populiacijas, viršijančias biomasės dydžius, kuriems esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, taip pat užtikrinti žvejybos veiklos pelningumą, prisidėti prie labai maistingo maisto tiekimo ES rinkai ir sumažinti ES rinkos priklausomybę nuo maisto importo ir pabrėžia, kad reikia gerinti BŽP stebėseną, kontrolę ir vykdymo užtikrinimą, įskaitant visišką įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą ir tam tikrų laivų elektroninės stebėsenos įdiegimą;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares remtis esama darnia praktika ir palengvinti, skatinti ir tinkamai remti perėjimą prie nedidelį poveikį darančios žvejybos ir akvakultūros ir darnios šių sektorių plėtros, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybą, pvz., skatinti naudoti selektyviosios žvejybos įrankius, aplinkai palankią akvakultūrą, įskaitant ekologišką akvakultūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, taip pat didinti nacionalinių kvotų, skiriamų mažos apimties priekrantės žvejybai, procentinę dalį; pabrėžia, kad būtina remti žvejus ir žuvų produktų tiekimo grandinės subjektus, įskaitant žvejus ir subjektus atokiausiuose regionuose, pereinant prie labiau skaitmeninės praktikos, daug investuojant į mokymą ir teikiant skaitmeninimo bei perėjimo prie ekologiškos praktikos ir priemonių finansavimą; pabrėžia Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) svarbą šiuo atžvilgiu skatinant tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrą ir modernizuojant žuvininkystės sektorių pagal BŽP tikslus;

64.

reikalauja, kad Europos Sąjungos Taryba pati viešai skelbtų visus dokumentus, susijusius su bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK) reglamentų priėmimu, laikantis Europos ombudsmeno rekomendacijos byloje Nr. 640/2019/FP;

65.

pabrėžia, kad reikia stebėti ir skatinti atsakingą žuvininkystės išteklių naudojimą, drauge taikant visiško netoleravimo principą kovoje su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, visapusiškai pasinaudojant ES turimomis priemonėmis pagal NNN žvejybos reglamentą (⁷¹), be kita ko, naudojant raudonąsias korteles, jei valstybė nesilaiko ES reikalavimų, ir stiprinant tausios žvejybos susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis politiką; pabrėžia, kad šie susitarimai turi būti iš tiesų darnūs, atitikti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, nekelti grėsmės ES nepriklausančių valstybių mažos apimties žvejybos sektoriui ir nepakenkti vietos apsirūpinimo maistu saugumui;

66.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti teisiškai privalomas priemones, kurias Komisija įsipareigojo įgyvendinti tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijose, ir laikytis holistinio požiūrio į jūrų aplinką, šalinti pagrindines vandens taršos priežastis, įskaitant jūrų taršą šiukšlėmis ir miesto bei pramonės nuotekas, nutraukti praktiką, kuri žalinga jūrų aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti žvejus tvariai rinkti jūrų atliekas, kartu vengiant papildomo kuro vartojimo ir teršalų išmetimo, taip pat vengti jūrų gyvūnų ir žuvų priegaudos ir neigiamo poveikio ekosistemai, įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama gerinti vandens kokybę ir ligų kontrolę, ir mažinti gyvūnų tankį akvakultūros gamybos ūkiuose žmonių sveikatos ir gyvūnų gerovės sumetimais;

67.

pabrėžia moterų ir vyrų darbo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose vertę ir svarbų moterų vaidmenį perdirbant, siūlant ir parduodant sugautą žuvį; primena darnios akvakultūros ir žvejybos potencialą kuriant žaliąsias darbo vietas ir mano, kad ekologinė maisto sistemų, įskaitant žuvininkystę, pertvarka turėtų būti vykdoma taip, kad būtų užtikrintos sąžiningos pajamos ir tvirta padėtis visoje vertės grandinėje, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia aktyvaus žvejybos ir akvakultūros sektoriaus gamintojų organizacijų dalyvavimo svarbą;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti darnesnių žvejybos būdų ir įrankių bei didesnės gerovės žuvų ir jūrų bestuburių gaudymo, iškrovimo, vežimo ir skerdimo metodų plėtrą remiantis patikimiausiais turimais mokslo duomenimis, taip pat gerinti ūkiuose auginamų žuvų gerovės standartus, siekiant sumažinti stresą ir pagerinti žuvų kokybę; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų remti ir skatinti investicijas į tokius įrankius, metodus ir patobulinimus;

69.

atkreipia dėmesį į žvejybos tvenkiniuose, įskaitant jos tradicinę valdymo praktiką, indėlį siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir sąsajas su Biologinės įvairovės strategija; pažymi, kad kultivuojamuose tvenkiniuose sudaromos sąlygos retoms rūšims įsirengti buveines, jie duoda teigiamą naudą klimatui ir vandens ištekliams, pasitarnauja kaip maistinių medžiagų absorbentai ir atlieka nuosėdų saugyklų funkciją, taip pat prisideda prie darnios regioninio maisto gamybos; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę įtraukti žvejybą tvenkiniuose į atitinkamas priemones ir programas;

70.

primena, kad pirminių gamintojų padėtis pajamų požiūriu yra kur kas nepalankesnė, palyginti tiek su kitais tiekimo grandinės ūkio subjektais, tiek su likusia ekonomikos dalimi; pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti pirminių gamintojų, o ypač mažų ir vidutinių gamintojų, padėtį maisto tiekimo grandinėje, kad jie galėtų gauti teisingą darniai pagaminto maisto pridėtinės vertės dalį, be kita ko, skatinant bendradarbiavimą ir kolektyvinius veiksmus, pasinaudojant bendro žemės ūkio, žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo teikiamomis galimybėmis, įskaitant konkurencijos taisyklių pritaikymą;“